 |
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
 |
||
|
||
|
|
||
|
||
 |
||
|
||
 |
||
|
||
 |
||
|
||
 |
||
|
||
 |
||
|
||
 |
||
|
||
 |
||
|
||
 |
||
|
||
 |
||
|
||
                 |
||
á pradþià |
|
 |
|
|
|
| Popieþius Benediktas XVI pateikë savo pirmosios enciklikos pagrindinius kontûrus | |
| (KAP) Pasak popieþiaus Benedikto XVI, gailestingoji meilë ir krikðèioniðkoji pagalbos veikla nëra kokia nors atsitiktinë Baþnyèios veikla, bet yra neatsiejama nuo jos prigimties bei savivokos. Todël Dievas ir Kristus Baþnyèios karitatyvinëje veikloje neturëtø bûti svetimþodþiai, nes jais ávardijama pirmapradë Baþnyèios karitatyvinës meilës versmë. Popieþiðkosios Cor Unum tarybos pasauliniame kongrese Benediktas XVI sausio 23 d. pabrëþë, jog savo pirmàja enciklika Deus Caritas est, kuri bus paskelbta sausio 25 d., jis norëjæs parodyti, kad Dievas yra meilë ir kad tai turi reikðtis konkreèiomis bei organizuotomis krikðèioniðkosios artimo meilës formomis. Pasak popieþiaus, trys pagrindinës pirmosios enciklikos temos – Dievas, Kristus, meilë – sykiu yra krikðèioniðkojo tikëjimo gairës. Šiandien daþnai nuvalkiotà meilës sàvokà bûtina ið naujo iðaiðkinti, apvalyti, gràþinti jai buvusá spindesá. Tai labai svarbu epochoje, kurioje „didþiosiomis galybëmis“ tapo prieðiðkumas ir godumas, kurioje religija piktnaudþiaujama taip, kad ji naudojama neapykantai skleisti, ir kurioje vienas protas þmogaus neástengia apsaugoti. Enciklikoje, pasak Benedikto XVI, jis norás atskleisti „tikëjimo þmoniðkumà“ – tikëjimo, nuo kurio neatsiejama meilë ávairiais matmenimis: juslinë ir santuokinë meilë, taip pat gailestingoji meilë, kaip meilë artimui ir savæs atidavimas. Enciklikà sudaro teorinë dalis apie meilës esmæ ir antroji dalis apie gailestingàjà meilæ ir praktinius baþnytinës pagalbos veiklos aspektus. Ið pradþiø, popieþiaus þodþiais, jam rûpëjæ atskleisti þmogø kaip mylëti skirtà kûriná. Ši meilë pradþioje reiðkiasi kaip eros tarp vyro ir moters, vëliau ji virsta agape, atsigræþimu á artimà. Tuo remiantis galima parodyti, kad meilë Dievui ir artimui sudaro krikðèionio egzistencijos ðerdá. Antrojoje dalyje popieþius norëjæs iðkelti aikðtën, kad agapë yra ne tik individualus aktas, bet ir Baþnyèios kaip bendruomenës uþduotis. Todël baþnytinë artimo meilës organizacija yra ne socialinio darbo forma, atsitiktinai ágyvendinama Baþnyèios, bet Baþnyèios prigimties dalis. „Baþnyèios þinios“ | |
© 1998-2002, 2003-2005, 2006-2020 Katalikø interneto tarnyba, info@kit.lt
á virðø